Interneto istorija. Interneto svoka. TCP/IP protokolai.Interneto istorija60- tj m.

Viduryje JAV gynybos ministerija panorjo sukurti tinkl, kuris galt veikti net branduolinio karo metu. Tuometiniai tinklai buvo nepatikimi, sujungti telefoniniais laidais. Vienos linijos ar komutatoriaus paeidimas padalint tinkl i kelias dalis ir ryys nutrukt. Telefono tinkluose buvo naudojama kanal komutacija, kai informacijos perdavimui kompiuteri pora sujungiama takas-takas bdu ir io sujungimo metu buvo perduodama visa informacija. Problem buvo pavesta sprsti mokslini tyrimo, planavimo agentrai ARPA.1969 m. Pavyko paleisti pirm eksperimentin tinkl ARPANET.

Tinkl sudar 4 mazgai. Is tinklas palaik paket komutacija, kai duomenys buvo perduodami dalimis. Prie kiekvieno duomen paketo prijungiama antrat su informacija apie paketo pristatym gavjui. Eksploatacijos metu paaikjo, kad turimi duomen perdavimo protokolai netinka darbui jungtiniuose skirtingo tipo tinkluose. Todl teko atlikti papildomus tyrimus protokol krimo srityje. Tyrim rezultate 1970-j m. Viduryje buvo sukurti TCP/IP protokolai.

TCP/IP buvo specialiai sukurtas duomen perdavimui jungtiniuose tinkluose. Tai buvo svarbu, nes prie ARPANET buvo jungiami vis naujesni tinklai.1980 m. Buvo idstyti pagrindiniai tinkl apjungimo principai.1. Tinklai tarpusavyje sveikauja TCP/IP protokolu;2. Tinkl apjungimas atliekamas specialiu liuzu (gateway) pagalba.3. Visi pajungiami kompiuteriai naudoja vieningus adresavimo metodus.1983m.

TCP/IP protokolas tapo privalomu visuose APRANET tinklo kompiuteriuose. Tinklo vystimasis buvo gana greitas ir jau 1984m. Host-sistem (galini sistem) skaiius virijo 1000. Vedamas domen, vard suteikimo (DNS domain name system ) principas. Is principas leido paversti skaitmeninius adresus simboliniais vardais.iuolaikinio interneto istorija prasidjo 1989m., Tim Berners Lee elementarij daleli laboratorijoje (CERN) sukr hipertekstini dokument technologija World Wide Web (WWW). I technologija suteik galimyb prieiti prie bet kurios informacijos interneto tinkle.

Btent WWW technologija utikrino aibik interneto vystimsi.WWW vystimasis vyko keliais etapais.1. Simbolinis hipertekstasPradioje Web buvo tekstin hipernuorod sistema. Pirma programa- narykl LineMode (1991) nepalaik grafikos ir joje nebuvo galimybs naudotis pele. Buvo galima tik peririnti statinius hipertekstinius puslapius, vedant j numerius. Grafikai orientuoti HTML statiniai dokumentaii faz prasidjo 1993m. Pasirodius naryklei NSCA Mosaic narykl buvo sukurta nacionaliniame super-ESM taikymo centre (NSCA). Tai buvo maa (9000 eilui) programa dirbanti x-Windows sistemoje.

Ioje programoje grafika tapo pagrindin interfeiso dalimi, o pel vienintel darbo priemon. Mosaic krjai sukr visikai nauja narykls interfeis darbui su internetu, kur vartotojai galjo naryti po internet visikai nieko neinodami apie vidin tinklo struktr.Po keli mnesi kompiuteri bendrovs pradjo tikslingai vertis Web pasaul taiau web buvo vis dar statikas. Internetiniuose tinklapiuose buvo statiniai tekstai ir grafiniai paveikslliai, kartais galima buvo rasti audio ir video fail, kuriuos reikjo pirma parsisisti, o vliau atkurti naudojant specialias tam skirtas priemones.3.

Dinaminiai HTML dokumentai1 ir 2 etap metu Web tinklapiai buvo kuriami tekstinio HTML redaktoriaus pagalba ir talpinami serveryje ir kol autorius nekeit tinklapio jie taip pat nesikeit. Dinaminiam HTML tinklapi generavimui pradjo teikti CGI scenarijus, kur tinklapiai buvo generuojami paiame serveryje. Web tapo taikomojo programavimo sritimi, taiau visas duomen apdorojimas vyko serveryje.4. Aktyvs HTML dokumentaiKetvirta faz prasidjo 1995m.

Kai atsirado narykl Netscape Navigator kuri leido naudoti pajungiamus modulius. Atsirado Java kalba, kuri buvo skirta pradioje tik buitinei elektronikai. Kita vertus btent Java ir leido pereiti prie Web technologijos klientas- serveris, kai klientas buvo tam tikrose ribose nepriklausomas nuo serverio.

Internet programavimas tapo nebeprogramavimu tik serveriams. Vliau atsirado kalba Java-Script, kuri yra pilnai integruota dokument hipertekst.1995m. Web tapo populiariausia, nes interneto paslauga, o visi kiti servisai tapo antriniais, nes Web tinklapiui naudojami kaip liuzai prie i servis prieiti. Daugumai vartotoj internetas asocijuojasi su vieno aukto lygmens servisu World Wide Web (WWW), kuris naudoja HTTP (Hypertext Transfer Protokol- hiperteksto perdavimo protokolu). Suprantama, kad egzistuoja ir kiti protokolai bei servisai elektroninis patas, duomen kanalai, FTP (File Transfer Protokol fail perdavimo protokolas).Tai kas yra Internetas?Internet- tai globali informacin sistema, kuri: 1.Logikai surita globali unikali adres terps pagalba. Adresacijai naudojamas internet protokolas ( IP ) ir jo ipltimai. 2.Utikrina komunikacijas naudojant TCP ir UDP protokolus, bei kitus suderintus su IP protokolus.

3.Utikrina, naudoja arba suteikia prijim prie auktesnio lygmens servis, kuri baz- aprayta anksiau komunikacin infrastruktra.Taigi interneto pagrindas- IP protokolas. Etaloninis TCP/IP protokol steko modelis.Internet ProtoCol ( IP ) tai visos architektros pagrindas.

IP tikslas datagramos perdavimas per apjungt tinkl rinkin, t.y. Tinklo lygmenyje Internet galima nagrinti kaip tarpusavyje sujungt potinkli arba autonomint sistem rinkin. Datagramos perdavimas vyksta nuo vieno Internet modulio kitam, kol nebus pasiektas gavjas. Dvi pagrindins IP protokolo funkcijos adresacija ir fragmentacija.Internet moduliai yra hostose (Host - maina skirta vartotojo program vykdymui) ir liuzuose ( liuzas ( gateway ) maina, kuri utikrina skirting, danai nesuderinam tinkl sujungim ).

Datagramos keliauja nuo vieno modulio, kitam per konkreius kompiuteri tinklus, palaikanius IP-protokol. Tokiu bdu viena i pagrindini IP protokolo mechanizmas- IP adresas.Keliaujant nuo vieno Internet modulio prie kito, datagramos gali praeiti per tinklus, kuriose maksimalus paketo ilgis yra maesnis negu datagramos ilgis. Tam, kad isprsti it problem IP-protokolas utikrina fragmentacijos mechanizm.IP protokolas apdoroja kiekvien datogram kaip nepriklausom vienet, nesurit su kitomis datogramomis. Protokolas nesuritas nei su sujungimais, nei su loginmis grandinmis. IP protokolas neutikrina komunikacijos patikimumo. Nra patvirtinimo mechanizmo nei tarp siuntjo ir gavjo, nei tarp host-kompiuteri. Nra duomen lauko klaid kontrols, tik yra antrats kontrolin suma.

Nepalaikomas pakartotinis siuntimas.Transporto lygmens protokolas leidia siusti ir gauti kintamo ilgio informacijos segmentus, Internet datogram apvalkale. Pagrindin transporto lygmens funkcija gauti informacij nuo virutinio lygmens protokol, esant reikalui fragmentuoti duomenis ir garantuoti, kad fragmentas teisinga tvarka atsiras pas gavj.

Transporto lygmenyje naudojami 2 protokolai.TCP ( Transmission Control Protocol ) tai yra patikimas protokolas, leidiantis be klaid pristatyti duomen sraut nuo vienos mainos kitai mainai jungtiniame tinkle.Jis skaido einant bait sraut atskirus praneimus ir perduoda juos IP protokolui. Gavimo vietoje TCP atstato i gaut praneim ieinant sraut. Be to, TCP valdo sraut, tam kad greitas siuntjas, neuplst informacija lt siuntj.Tam kad identifikuoti duomen srautus TCP naudoja 16 bit port identifikatori.

Portai iki 1024 rezervuoti standartiniams servisams ir vadinami populiariais portais. Pvz., fail perdavimo servisas( FTP ) naudoja 21 port, hiperteksto perdavimo servisas 80.

Port identifikatorius kiekvieno TCP program parenka nepriklausomai, todl identifikatoriai nra unikalus. Tam kad utikrinti adres unikalum kiekvienai TCP programai, apjungiamas t program identifikuojantis IP adresas ir porto identifikatorius.Rezultate gaunam soket, kuris bus unikalus visuose jungtinio tinklo lokaliuose tinkluose, t.y.

Sujungim pilnai aprao soket pora. UDP protokolas ( User Datagram Protocol ) nepatikimas protokolas be sujungimo utikrinimo.

Tai yra protokolas, kuris suteikia taikomajai programai galimyb isiusti praneim kitoms programoms, bet protokolo mechanizmas yra minimalus. Datogram gavimas ir apsauga nuo dubliavimo negarantuoti.Auktesnio ( taikomojo ) lygmens protokol udavinys- aukto lygmens serviso suteikimas. Protokolams priklauso FTP ( File Transfer Protocol ), HTTP ( hiperteksto perdavimo protokolas ), SMTP ( Simple Mail Transfer Protocol ) ir kt.2. Internet protokolas( IP ).

Adresacija Internete. DNS servisasPraeitoje paskaitoje buvo sakoma, kad interneto protokolas IP i vienos puss sveikauja su auktesnio lygmens protokolais (TCP, UDP), nuo kuriu gauna duomenis siuntimui tinkl arba kuriems atiduoda gautus i tinklo duomenys; o i kitos puss sveikauja su lokalaus tinklo protokolais, kuriems atiduodami suporuoti duomenys siuntimui arba i kuri gaunami duomen paketai.Datagramos perdavim nuo vienos taikomosios programos kitai taikomajai programai galima pavaizduoti taip: Tarkime datogramos perdavimas vyksta per vien tarpin liuz. Siunianija taikomja programa ruoiu savo duomenys ir ikvieiu savo lokal interneto modul duomen siuntimui datagramos pavidalu. Kaip argumentai nurodomi gavjo adresas ir kiti parametrai.Interneto modulis ruoia datogramos antrat ir prijungia prie jo duomenys.

Datogramos antratje nurodomi IP protokolo versija, serviso tipas ( didelis duomen perdavimo patikimumas, didelis pralaidumas arba maas ulaikymas), paketo gyvavimo laikas, auktesnio lygmens protokolas, siuntjo adresas, gavjo adresas ir kt. Interneto modulis randa adres lokaliame tinkle, atitinkant uduotam interneto adresui. Duotam atvejui tai liuzo adresas.Interneto modulis perduoda datagrama ir adres lokaliame tinkle lokalaus tinklo interfeisui (LNI1 ).

Kas Yra Naršymo Apsauga Client Security For Mac

Lokalaus tinklo interfeisas sudaro atitinkani duotam tinklui antrat ir sujungia su ja datagram. Po to gaut rezultat jis siunia lokal tinkl.Datograma pasiekia kompiuter HOST2, kuris atlieka liuzo vaidmen ( marrutizatorius ). Jo lokalaus tinklo interfeisas LNI1 atskiria savo antrat ir persiunia datagram interneto moduliui.

Pastarasis nustato i interneto adreso, kad datagrama turi bti persiusta HOST - kompiuteriui i LAN2. Interneto modulis nustato Hosto gavjo adres tinkle LAN2. Jis kreipiasi interfeis LNI2, kad jis persiust datagram nurodyt adresu.LNI2 kuria lokalaus tinklo antrat ir sujungia su ja datagram, o vliau rezultat persiunia hostui-gavjui ( HOST3 ). Esant reikalui ( jei minimalus paketo ilgis tinkle LAN2 maesnis negu datogramos ilgis ) Datograma gali bti padalinta.

Kas Yra Narymo Apsauga Client Security For Mac 2016

Kiekviena dalis aprpinama identifikatoriumi, kuris leidia vliau sujungti dalys.Hosto-gavjo LNI2 paalina i datogramos lokalaus tinklo antrat ir perduoda datagram Interneto moduliui.Interneto modulis nustato, kad Datograma skirta taikomajai programai. Interneto modulis pagal uklausa atiduoda duomenys taikomajai programai.I pasakyto aiku, kad viena i svarbiausi IP-protokolo svok yra IP-adreso svoka.Kiekvienas kompiuteris TCP/IP tinkle turi IP adres, kuris susideda i tinklo numerio ( Network ID ) ir mazgo numerio ( HOST ID ). IP adreso ilgis sudaro 32 bitus. IP adresai naudojam IP-paket (Datogram ) laukuose gavjo adresas ir siuntjo adresas.Deimtiniam formate IP-adresas raomas keturi skaii ( oktet ) atskirt takais pavidale.

Skaiiai atitinka kiekvien i 4-uri IP adreso bait deimtainiam formate.Pvz.: 192.168.203.1 Tinklo numeris ( identifikatorius ) gali bti pasirinktas laisvai arba priskirtas pagal InterNIC ( Internet Network Information Center ) rekomendacij, jei tinklas dirba kaip Internet dalis. Paprastai Internet paslaugu tiekjai gauna IP adres diapazonus i InterNIC, o po to dalina juos abonentams.Mazgas gali bti jungtas ir kelet tinkl. Tada jis turs tiek IP adres kiek turi tinklo ryi. Tokiu bdu IP adresas charakterizuoja ne atskyr kompiuter ar marrutizatori, o vien pajungim tinkl.IP adreso dalinimas tinklo ir mazgo identifikatorius gana lankstus. Kuri adreso dalis atitinka tinklo, o kuri mazgo identifikatori nurodo pirmieji adreso bitai:1 baitas2 baitas3 baitas 4 baitasA klas0Network IDHOST IDB klas10Network ID HOST IDC klas110Network IDHOST IDD klas 1110Transliacinio praneimo grups adresas ( multicast )E klas11110Rezervuota ateiiaiTaigi:1. A klass tinkl tinklo identifikatori diapazonas 1 126.

Kas Yra Narymo Apsauga Client Security For Mac Download

Tinklo identifikatori atitinka vienas baitas, o mazgo identifikatori - 3 baitai.2. B klass tinkl tinklo identifikatori diapazonas 128 191. Tinklo identifikatori atitinka 2 baitai, o mazgo identifikatori irgi 2 baitai.3. C klass tinkl tinklo identifikatori diapazonas 192 223.

Tinklo identifikatori atitinka 3 baitai, o mazgo ID - 1 baitas. D klass adresas reikia grupin adres. Jei pakete gavjo adreso lauke nurodytas D klass adresas ( pirmas oktetas 224 239 ), tai paket gaus visi mazgai, kuriems nurodytas toks adresas.5. Klas E yra eksperimentin.

Adresai su pirmu oktetu diapazone 240 243 rezervuoti panaudojimui ateityje.IP protokole egzistuoja keletas susitarym dl IP adres interpretavimo:1. Adresas 0.0.0.0 nurodo mazg, kur sugeneravo paket.2. Adresas su nuliniu mazgo identifikatoriumi nurodo t tinkl.

Tokie adresai leidia nukreipti paket tam tikr tinkl.3. Adresas 255.255.255.255 naudojamas transliaciniams praneimams savo lokalaus tinklo ribose ( limited broadcast ) 4. IP adresas su tam tikru tinklo ID ir vienetais mazgo ID naudojamas transliaciniams praneimams nurodytame Network ID tinkle.

(broadcast )5.

Įmonėje remontuojami ir aptarnaujami visų modelių lengvieji automobiliai, mažieji autobusai, sunkvežimiai. Greta techninio aptarnavimo cecho esančioje parduotuvėje prekiaujama automobilių detalėmis ir eksploatavimo priemonėmis. Čia pat jūsų patogumui veikia automobilių plovykla, uab „kėdainių autoservisas“ taip pat nuomoja patalpas biurams, sandėliams. Bendrovės patalpose vienoje vietoje sukoncentruotos visos automobilininkams reikalingos paslaugos: remontas ir techninis aptarnavimas, registravimas ir vairuotojų egzaminavimas (valstybės įmonė „regitra“), atliekama valstybinė techninė apžiūra, dirba kelių draudimo kompanijų biurai. Svari un svēršanas sistēmas profesionāļiem.

Tiem kas pēta, ražo, pārstrādā, transportē un tirgo. Visiem profesionāliem, kam precīzi jāzina cik miligramu vai desmitu tonnu ir uz svaru platformas. Mēs esam gatavi projektēt un izgatavot unikālus, tikai jums piemērotus svara mērīšanas līdzekļus kā arī pārdot no sava veikala noliktavas populārus un plaši pieprasītus svaru modeļus.

Varbūt tas, kas vajadzīgs jums atrodams kādā no sadarbības partneru svaru produkcijas katalogiem - atvedīsi vajadzīgos svarus vai svaru komponentes pēc jūsu pasūtījuma maksimāli īsā laikā. Apģērbi, apavi, aksesuāri katalogs ir sludinājumi. Atbrīvojiet savu skapi.esam pārliecināti, ka jūsu skapī ir ļoti daudz mantu, kuras dažādu iemeslu dēļ, vienkārši putekļojas plauktos un aizņem vietu. Un jums neceļas roka tās izmest! Ar mūsu palīdzību jūs varēsiet veikt 2 lietas vienlaikus: pārdot nevajadzīgās mantas un arī nopelnīt.ieekonomējat, pērkot lētāk.mūsu portālā jūs varēsiet ievērojami ieekonomēt savus līdzekļus pērkot mantas, kuras jums iepatikās, jo tās pārdot tādi paši vienkārši lietotāji, kā jūs. Nemetiet naudu vējā iepērkoties veikalos - pērciet pie mums!iespējama apmaiņa.negribat pārdot? Tad vienkārši apmainiet savas mantas pret citu, jums vajadzīgu.atdodiet bezmaksas.jūs vienmēr varēsiet paveikt ko labu citiem cilvēkiem, vienkārši atdodot jums nevajadzīgo mantu bezmaksas tiem, kam viņa varētu noderēt!